Kulių laukia išskirtinio spektaklio premjera!
Kuliai – nedidelis miestelis Plungės rajone, tačiau čia vyksta labai dideli dalykai, kurie svarbūs ir įdomūs būtų ir didmiesčių žmonėms. Štai pastarąsias keletą savaičių kuliškiai mato didesnį nei įprasta sujudimą vietos kultūros centre – čia vyksta visame pasaulyje pripažinto vengrų režisieriaus Arpado Shillingo spektaklio kūrimas. Kuliuose per tą laiką ne tik svečiavosi pats režisierius, bet ir dirbo kūrybinga aktorių komanda, kurios priešakyje – Lietuvoje žinomi aktoriai Valentinas Masalskis, Viktorija Kuodytė, Dainius Gavenonis.
Apie tai, kad vyksta spektaklio „#nowhere“ kūrimas, su džiaugsmu praneša ir patys kuliškiai, ir Sofijos festivalio, kasmet vykstančio Kuliuose, organizatoriai. „Tai savotiška šio festivalio tąsa, – užsimena Kulių krašto bendruomenės „Alantas“ pirmininkė Agnė Alčauskienė. – Labai džiaugiamės Valentino ir Raimondos Masalskių, kurių dėka mūsų miestelyje vyksta išskirtiniai dalykai, idėjomis.“
Išties, ar daug yra rajone miestelių, kuriuose reziduotų pasaulyje garsūs žmonės? Kuliai pastarąsias savaites turėjo garbę priimti į svečius vengrų kilmės režisierių A. Shillingą.
Šis kūrėjas jau penkti metai yra išvykęs iš įtampos kupinos Vengrijos – gyvena ir kuria Prancūzijoje – dėl negalėjimo susitaikyti su daugelio savo šalies menininkų konformizmu bei kraštutinių dešiniųjų politikų įtaka kultūros ir švietimo procesams.
A. Shillingo pavardė Lietuvoje puikiai žinoma – yra pastatęs keletą spektaklių.
Vengrų teatro režisieriaus autobiografijos faktai atskleidžia, kad jis yra ir šiuolaikinio meno agentūros „Krétakör“ meno vadovas ir įkūrėjas. Statyti spektaklius pradėjo būdamas devyniolikos, 1995-aisiais įstojo į Budapešto teatro ir kino akademiją studijuoti režisūros, tais pačiais metais įsteigė „Krétakör“ („Kreidos rato“) teatrą. Nuo 2008-ųjų dirba meno vadovu kultūrinėse ir mokymo programose Budapešte ir užsienyje (Paryžiuje, Prahoje, Miunchene), savo projektus kuria mokyklose, mažose ir atokiose bendruomenėse. Nuo 2006 m. svečio teisėmis dėstytojavo įvairiose teatro mokyklose Paryžiuje, Šampanės Šalone, Lione, Lozanoje, Strasbūre.
A. Shillingas yra laimėjęs daugybę apdovanojimų, tarp kurių – tarptautinė Stanislavskio premija (2005 m.), Prancūzijos kultūros ministerijos suteiktas Meno ir kultūros kavalieriaus ordinas (2008 m.) ir Europos naujosios teatro realybės prizas (2009 m.). Už 2015 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatyto spektaklio „Didis blogis“ dramaturgiją kūrybinė komanda buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. Savitas režisieriaus požiūris į žmogaus santykį su globaliomis problemomis kuria išskirtinę teatro kalbą, kurią puikiai vertina ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos žiūrovai.
Įdomu tai, jog savo kūrybiniame procese režisierius visada remiasi šalies, kurioje statomas spektaklis, aktualijomis ir problemomis. Ne išimtis bus ir spektaklis „#nowhere“, kuris kuriamas Kuliuose.
Kaip sako šiame spektaklyje vaidinsiantis V. Masalskis, kuriam atiteko pagyvenusio literatūros mokytojo vaidmuo, „#nowhere“ kels kartų klausimą. „Jaunoji karta ir mes – tie, kurie dar galime save priskirti „homo sovieticus“ kartai, atskleisime tarp mūsų kylančius konfliktus, nesusikalbėjimus dėl skirtingo požiūrio ir problemų supratimo. Iš esmės tai spektaklis apie jaunus žmones ir buvusius laikus“, – aiškino aktorius.
„Mažas Lietuvos miestelis šiandien. Tai nereiškia, kad negalėtume būti Austrijoje, Vengrijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dabar mes būtent čia. Šiandien. Tai yra šiuo metu. Šiek tiek praeityje, beveik ateityje…“ – apie spektaklį atsiliepė pats A. Shilingas. Beje, režisierius įsitikinęs, kad Lietuvos tuštėjimas yra vidinės gyventojų krizės ir moralinio žmogaus tuštėjimo padarinys, kurio apskaičiuoti nepadeda nei statistika, nei gyventojų apklausos. Jo nuomone, moralinių nuostatų nuvertėjimas lemia geografinio gyventojų judėjimo, nesugebėjimo kurti šeimos, susvetimėjimo ir tautinės atminties devalvavimo procesus. Kai žmogaus vidinę pilnatvę kuria ne emociniai ryšiai su kitais žmonėmis, o piniginė – tampa lengva gyventi vienam, nemąstant apie grėsmę išnykti pačiam ir visai tautai.
Pasak V. Masalskio, spektaklio kūrybinė komanda ir režisierius Kulius pasirinko ne be priežasties – atrasta ypatinga erdvė – Kulių kultūros centras. „Tai pastatas, kuris idealiai atitinka spektaklio mintį. Mes nieko nenorėjome keisti – ta salė turi savo aurą, išėjimus, perėjimus… Vaidinime bus „pajungiama“ ir lauko erdvė“, – atskleidė pašnekovas.
„Nuo pastatymo nerenovuotas Kulių kultūros centras ir Baltasis bažnyčios namas tapo įkvėpimo šaltiniais kūrybinei komandai, kuri kuria dramaturgijos istorijas pati, čia ir dabar – Kuliuose. Šis vidury niekur sovietmečiu įrengto pastato įvaizdis yra lyg tuštėjančios Lietuvos periferijos metafora: tarybiniai kultūros centrai, turėję dovanoti meninį gyvenimą ir pramogas provincijos gyventojams, šiandien stovi tušti, kasmet praranda aktualumą ir bet kokį ryšį su vietiniu žmogumi… Ar „#nowhere“ taps „#now here“? – atviras klausimas, į kurį niekas neturi atsakymo“, – intriguojančiai skamba spektaklio kūrėjų pranešimas.
Spektaklį Kuliuose kuria išskirtinė Lietuvos aktorių komanda – V. Kuodytė, D. Gavenonis, anksčiau mūsų minėtas V. Masalskis bei Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai Laima Akstinaitė, Justina Burakaitė, Karolina Kontenytė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Artūras Lepiochinas, Simonas Lunevičius, Evelina Šimelionė, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Stakėnas, Gytis Šimelionis, Asta Zacharovaitė, Donatas Želvys, Marija Žemaitytė.
Įdomu tai, jog, kaip akcentavo V. Masalskis, „#nowhere“ spektaklis, kurio premjera numatoma kitų metų kovo 27–28 dienomis, bus rodomas tik Kulių miestelyje – vietoje, kurią šiandieną aktoriai jau spėjo prisijaukinti ir kurioje jų kuriami improvizaciniai etiudai geriausiai įgyvendinami.
- Gimnazija saugo Alsėdžių knygnešių atminimą
- Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia: ką saugo mūro sienos?
- Žemaitijos nacionalinis parkas pasitinka trisdešimtmetį
- „Visų savo paslapčių neišduodu“
- Istorinis pianinas sugrįžo namo
- Jauniesiems menininkams – puokštė laimėjimų
- Vienintelis likęs mūsų krašto klumpių drožėjas
- Vienuoliktąjį kartą nuaidėjo „Pavasario trimitai“
- Ponios Mortos pomėgiai: dailė vis dažniau „konkuruoja“ su šiaurietiškuoju ėjimu
- „Tas noras bendrauti ir pažinti kitas tautas, jų vaikus – neapsakomas turtas…“
- Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas gyvas – paminklas tebestovi
- Dėl vėliavos – ir grumtynės, ir ledinis vanduo
- Vaida Blistrubienė: „Ir tada kuri, kuri… kol prisimeni, jog sriuba pati neišsivirs“
- Žemaičių Kalvarijos bazilika: šventovė, kuri traukia tikinčiuosius ir piligrimus iš viso pasaulio
- Originalus Nepriklausomybės Aktas – virtualioje parodoje
- Tarp laureatų – ir plungiškiai
- Tarptautiniai jaunųjų muzikų pasiekimai
- Keturiolikmetis, kuriam prognozuojama šlovė didžiausiose pasaulio koncertų salėse
- Užgavėnės karantine: blynų ir Morių fotosesija
- „Juk čia skaniausia duona, čia gražiausias pavasaris, čia mūsų Lietuva“
Velykos… Gražiausia pavasario šventė. Taip buvo visada. Na, bent jau iki 2020-ųjų pavasario, kai į Lietuvą […]
Gegužės 7-ąją Lietuvoje ir plačiajame pasaulyje, kur gyvena lietuviai, minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. […]
Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.