Rugsėjo pradžioje į „Kontaučių“ klubo medžiotojų grupės telefonus atėjo informacija, kad vilkai papjovė vienuolika Žlibinų seniūnijoje, Varnaičiuose, gyvenančio Vidmanto Monkevičiaus avių. Pernai pilkiai irgi sumažino jo avelių skaičių.
Į įvykio vietą atvažiavo Plungės rajono savivaldybės komisija, kuriai vadovavo Vytautas Januška. Be jo, komisijoje dar buvo Savivaldybės darbuotojas Pranas Misiulevičius ir vietinis medžiotojas Jonas Juška. Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus duomenimis, šiemet vilkai Plungės rajone iki šios dienos yra nugalabiję 48 ūkinius gyvūnus (38 avis, 4 ožkas, 6 veršiukus).
Jeigu jus suintrigavo teksto pavadinimas, tai tiesiog su tokiu pavadinimu paskaitykite straipsnius „Google“ ir pamatysite, jog čia dar per švelniai pasakiau. Ne vienoje publikacijoje jau rašoma apie būsimas žmonių aukas.
Pastaruoju metu vis girdėti šnekant, jog yra probleminių vilkų. Mano kalbintiems medžiotojams šypseną kelia, kai per televiziją žmogus, nebūdamas medžiotoju, aiškina, kad reikia tik sumedžioti probleminį vilką ir avelės galės ramiai gyventi.
Tauragiškis Edmundas Jankauskas yra patiesęs šešiolika vilkų, daugiausia tykodamas. Jį stebina toks pasakymas. Anot jo, visi vilkai yra probleminiai.
„Kuris, tarkim, iš avis pjaunančių penkių vilkų yra probleminis? Tegu jie sustoja į eilę – kurį čia reiktų sumedžioti? Galiausiai tie plėšrūnai nepririšti. Be to, medžiotojas negali tykoti prie papjautos avies, nes vilko lauks prie masalo, o tai draudžiama.
Pasakymas „probleminis vilkas“ yra tik nieko apie medžioklę neišmanantiems žmonėms mulkinti. Visiškas nusišnekėjimas. Bandoma įtikti žmonėms, tapti populiariam, paskui, žiūrėk, ir Seime atsidurs.
Tiesa, pagal tik dabar pakeistas medžioklės taisykles tykoti jau galima prie vilkų papjauto kanopinio žvėries. O tas probleminiu vadinamas vilkas už poros dienų gal bus nukeliavęs šimtą kilometrų. Galiu tai įrodyti pagal genetinius tyrimus.
Aš prieš metus Pagėgių savivaldybėje per medžioklę su varovais patiesiau vilką, atėjusį iš Plungės rajono „Kontaučių“ klubo medžioklės plotų. Ten buvo sumedžiota patelė ir vienas ar du jaunikliai, o tas, atėjęs į Pagėgių miškus ir mano sumedžiotas, kaip pagal genetinius tyrimus nustatyta, buvo iš tos pačios vados.
Populiacija yra „sprogusi“ ir reikės gal dešimtmečio, kad sumažintum iki Lietuvoje leistinos 300–500 vilkų normos. O kaip tai padaryti, jei yra medžioklės terminai? Ar ne laikas ištisus metus vilkus leisti medžioti? Dar turiu nuojautą, jog statistika yra mažinama ir jų šeimų yra daugiau, nei tikinama.
Dar kartą sakau – nėra probleminių vilkų – tiesiog šių plėšrūnų prisiveisė per daug“, – kalbėjo medžiotojas.
Ta tema savo mintis išsakė ir Lietuvoje itin žinomas, didžiulę trofėjų kolekciją sukaupęs medžiotojas, paguldęs net vienuolika meškų ir dešimt vilkų, Juozas Dainelis iš Lukšių (Šakių r.): „Man vilkas tiesiog yra valkata ir niekaip jo nepalyginsi su kitu plėšrūnu – lūšimi. Šiandien jis čia, o rytoj bus gal už 10 ar 15 kilometrų. Taip, daugelis vilkų šeimų turi teritorijas, išvedė vaikus ir būna vienoje vietoje. O kiek išardytų šeimų? Tad likusieji ir bastosi kur panorėję. Mano supratimu, nėra probleminių vilkų. Visi tie perėjūnai tokie patys ir mažai šansų juos sumedžioti. Seniau kalbėjo, jog naminius gyvulius pjauna sulaukėję šunys, o dabar gimusi nauja teorija – probleminis vilkas.
Ne taip paprasta vilką patiesti. Žinoma, būna atsitiktinių sėkmingų medžioklių. Daug metų medžiojau vilkus su vėliavėlėmis. Tai yra juodas darbas ir ne kiekvienas šiandieninis medžiotojas beturi noro to imtis. Iš dešimties išvykų, net gerai nustačius vilkų dienojimo vietą, tik vienas ar du kartai tebūna sėkmingi.“
Nuo 2007-ųjų Lietuvoje keletą metų beleido sumedžioti 20 vilkų ir jų populiacija drastiškai išaugo. Paskui norma greitai buvo didinama ir 2023 m. medžioklės sezoną jau leista paguldyti 341 plėšrūną (teigiama, jog yra 91 šeima). Dėl esamų apribojimų norma neįvykdoma, nes medžiotojai nepajėgūs to padaryti. Taigi – šaukštai po pietų!
Nuotrauka iš Edmundo Jankausko archyvo.
