Visą kovo mėnesį tęsis gavėnios laikotarpis.
Kovo 4-ąją minima Lietuvos tikintiesiems labai svarbi šventė. Prisimename šv. Kazimierą, vienintelį mūsų šventąjį ir Lietuvos globėją. Vykdydamas Jėzaus įsakymą mylėti žmones, karalaitis Kazimieras parodė šią meilę nuolankiu tarnavimu vargšams, ligoniams, stokojantiesiems. Žmonės jį vadino vargšų ir gyvenimo nuskriaustųjų gynėju. Šventasis Kazimieras darbais įrodė, kad, norint sekti Jėzų, reikia save atiduoti kitiems.
Kovo 13-ąją sukaks ketveri metai nuo popiežiaus Pranciškaus išrinkimo. Nuo pat pontifikato pradžios vienas būdingiausių šio Šventojo Tėvo tarnystės bruožų – Dievo meilės skelbimas, ypač pabrėžiant gailestingumo, Dievo artumo aspektą.
Kovo 19-ąją prisimename šv. Juozapą, Švč. Mergelės Marijos sužadėtinį ir Jėzaus globėją. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios šventųjų, tapęs ir visos Katalikų bažnyčios globėju. Į jį galime kreiptis pagalbos ir globos, prašyti, kad apsaugotų nuo piktųjų dvasių, nuo pagundų ir blogio. Jo globai galime pavesti šeimas. Šv. Juozapas visą gyvenimą sunkiai ir sąžiningai dirbo, todėl yra visų dirbančiųjų globėjas. Šis šventasis yra ir visų tėvų globėjas. Jis moko, ką reiškia būti tėvu, kas yra tėviška meilė ir atsakomybė.
5 d. – I gavėnios sekmadienis
Mt 4, 1–11: „Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.“
12 d. – II gavėnios sekmadienis
Mt 17, 1–9: „Balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi.“
19 d. – III gavėnios sekmadienis
Jn 4, 5–42: „Kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą.“
26 d. – IV gavėnios sekmadienis
Jn 9, 1–41: „Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis. Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti.“
