Pirmosios vasario dienos susijusios su išskirtinėmis šventėmis, kuriose susipina senojo baltų tikėjimo reliktai ir krikščionybės įvaizdžiai. Tai Grabnyčios (vasario 2 d.), Šv. Blažiejus (vasario 3 d.), Šv. Agota (vasario 5 d.).
Dar XX a. pradžioje kai kuriose Lietuvos vietovėse Grabnyčias žmonės tebevadino Perkūno diena ir atliko įvairias apeigas su ugnimi. Katalikų bažnyčia per Grabnyčias šventina žvakes, vadinamas graudulinėmis arba grabnyčiomis. Tikima, kad grabnyčių žvakė padeda pasveikti, pagerinti derlių, saugo nuo perkūnijos. Ši žvakė uždegama mirštančiajam. Ji primena Kristų, Jo pergalę prieš mirtį ir tamsos jėgas. Grabnyčios dar vadinamos Kristaus paaukojimo švente, nes primena laiką, kai, praėjus 40 dienų po Jėzaus gimimo, Jėzus ir Marija atnešė jį kaip savo pirmagimį sūnų į šventyklą paaukoti Dievui. Šią dieną bažnyčiose nuimamos prakartėlės. Vasario 2-ąją minima ir Pašvęstojo gyvenimo diena.
Vasario 3-iąją minimas Šv. Blažiejus. Šią dieną buvo pagerbiami žali medžiai, simbolizuojantys ateinantį pavasarį. Bažnyčia tądien šventindavo eglės šakeles, linus. Šventinti eglišakiai ir linai naudoti gerklės skausmui gydyti. Iki šių dienų šv. Blažiejus gerbiamas tiek Rytų, tiek Vakarų bažnyčioje. Paplitusi „gerklės palaiminimo“ sakramentalija atliekama paliečiant gerklę dviem sukryžiuotomis žvakėmis, prašant šv. Blažiejaus užtarimo. Ši apeiga susijusi su tradicija, kuri perduoda, kad vyskupas Blažiejus stebuklingai išgelbėjo berniuką, kuriam gerklėje buvo įstrigęs kaulas ar ašaka.
Vasario 5 dieną nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Atėjus krikščionybei, senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos diena. Duoną pradėta šventinti bažnyčiose. Tikima, kad šv. Agotos duona saugo namus nuo ugnies. Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį tikėdamos, kad jų vaikus aplenks kulka.
Vasario 11-ąją minima Lurdo Dievo Motinos šventė, kartu ir Pasaulinė ligonių diena.
7 d. – V eilinis sekmadienis
Lk 5, 1–11: „O Jėzus tarė Simonui: „Nebijok, nuo šiol jau žmones žvejosi.“ Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nuėjo paskui jį.“
14 d. – I gavėnios sekmadienis
Lk 4, 1–13: „Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.“
21 d. – II gavėnios sekmadienis
Lk 9, 28b–36: „O iš debesies aidėjo balsas: „Šitas yra mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite.“
28 d. – III gavėnios sekmadienis
Lk 13, 1–9: „Jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite.“
