2000-aisiais metais, plečiant Jovaišiškės kaime esančias kapines, ant tuomet dar tuščio sklypo iškilo medinis kryžius. Ženklas, žymintis, kad čia ypatinga vieta – amžinybės slenkstis, kur baigiasi žemiškas kelias ir prasideda mums nematomas dangiškasis gyvenimas. Ir šiandien plateliškio liaudies meistro Antano Vaškio rankomis sukurtas sakralinis simbolis kapinių lankytojams primena, kad virš laikinumo stovi amžinybės pažadas.
Jovaišiškės kapinių kryžiui – 25-eri
Lapkričio 1-ąją Jovaišiškės kapinių kryžiui sukako 25-eri. Prausiamas lietaus, gairinamas vėjų, kaitinamas saulės ąžuolinis religinis statinys kuria maldų, skausmo ir vilčių pripildytą istoriją. Laiko patamsintas, bet vis dar įskaitomas užrašas pasakoja, kad kryžius pastatytas anuometinio Plungės miesto seniūno Audriaus Misiūno ir verslininko Aido Kėso iniciatyva. Susisiekėme su šiais plungiškiais ir pasidomėjome dvasinio simbolio atsiradimo istorija.
2000-aisiais, kai vyko Jovaišiškės kapinių plėtra, A. Misiūnas buvo neseniai pradėjęs vadovauti Plungės miesto seniūnijai. Kapinių priežiūra pavesta seniūnijoms, tad seniūnui dažnai tekdavo į jas nuvažiuoti.
„Vieno tokio apsilankymo metu bevaikštinėdamas pastebėjau, kad naujosiose kapinėse nėra jokio dvasinio akcento. Taip ir kilo mintis pastatyti kryžių. Laikai buvo „biednesni“, Savivaldybės biudžete lėšų tokiems dalykams nebuvo, tad savo idėją išsakiau aktyviam plungiškiui A. Kėsui. Verslininkas entuziastingai pritarė sumanymui. Nutarėme kryžiaus pastatymą organizuoti ūkio-talkos būdu“, – prisiminė buvęs seniūnas, dabar Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktorius A. Misiūnas.
„Aido brolis Juozas padėjo pigiau nupirkti ąžuolo medienos. Susiradome gerai žinomą liaudies meistrą Antaną Vaškį ir išsakėme jam savo norą. Aptarėme skulptoriaus pasiūlytą eskizą ir patikėjome kryžių jo rankoms. Pastatėme jį tuščiame lauke, ant kalnelio. A. Kėsas finansavo pastatymo darbus“, – tęsė pasakojimą iniciatyvos sumanytojas.
Abu plungiškiai prisimena, kad kryžiaus pašventinimas vyko lapkričio 1 dieną. Į iškilmes buvo susirinkęs nemažas būrys žmonių. Šv. Mišias tąkart kapinėse aukojo tuometinis Plungės parapijos klebonas Donatas Stulpinas. Po šių iškilmių ąžuolinis ženklas tapo ne riboženkliu, žyminčiu šventą vietą, bet kapinių simboliu, aplink kurį ilsėsis tie, kurių kelias žemėje baigtas.
Jokių trūnijimo ženklų
Bėgant metams kapaviečių kapinėse vis daugėjo. Kažkada stovėjęs atviroje vietoje, dabar paminklų ir antkapių apsuptas kryžius yra pačiame kapinių centre. Šalia jo, ant kalnelio, amžinojo poilsio yra atgulę nemažas būrys žinomų Plungės gyventojų.
„Kasmet per Mirusiųjų dieną uždegu žvakelę prie kryžiaus. Šiemet, būdamas kapinėse, prisiminiau, kad nuo tada, kai jį pastatėme, praėjo 25-eri metai. Ąžuolo mediena tvirta. Jokių trūnijimo ženklų net nematyti. Gal tik „atšviežinimo“ darbų reikėtų. Kalbėsimės apie tai su seniūnija“, – žadėjo A. Misiūnas.
Pakelia akis į kryžių
Užsukęs į kapines, akis į kryžių visada pakelia ir A. Kėsas. Verslininkas nelinkęs sureikšminti savo prisidėjimo prie šios iniciatyvos įgyvendinimo, tačiau prisipažįsta: „Audriaus pasiūlyta idėja man patiko, nes kryžius simbolizuoja tikėjimą, viltį, ramybę. Ir iš tiesų anuomet tokio simbolio kapinėse trūko. Greitai prabėgo tie 25-eri metai. Tik vaikams esu parodęs kryžiaus kitoje pusėje esantį užrašą, iš kurio matyti, kad ir aš prie jo atsiradimo prisidėjau.“
Kryžius – daugiau nei medis ar metalas
Tai ženklas, jungiantis dangų ir žemę. Žmogų ir jo Kūrėją. Ženklas, simbolizuojantis skausmą ir viltį, auką ir prisikėlimą. Pakilęs virš paminklinių akmenų, juose įkaltų vardų ir datų Jovaišiškės kapinių kryžius budi tarsi amžinybės pažadas. Sargas, saugantis ne tik čia atgulusiuosius, bet ir gyvuosius, kurie ateina prisiminti, pasimelsti, pabūti su savo mintimis. Kryžius liudija, kad kiekviena pradžia turi savo simbolį, o kiekviena šventa vieta – ženklą, kviečiantį sustoti ir pamąstyti. Paklausti savęs: kas aš ir kur mano vieta?
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
