Šiandien jau niekas neabejoja, jog per pastaruosius kelis dešimtmečius medžioklės kultūra labai pakilo. Bemaž visi kolektyvai turi savo vėliavas, namelius, kuriuose yra sumedžiotų žvėrių apdorojimo vieta – po egle niekas žvėries nebelupa. Vyksta įvairios šventės, šaudymo varžybos, dirba trofėjų vertinimo komisijos. Vis labiau gerbiamas medžiojamas žvėris ir daugeliu atvejų šautuvas keliamas tik į leistiną sumedžioti. Jau visur, patiesus žvėrį, jis ir taiklus šaulys pagerbiami eglės šakele.
Čia dar daug ką galima išvardyti. Tačiau, man regis, pats svariausias kultūrinis momentas, susijęs su medžiokle, yra prieš porą dešimtmečių pradėta minėti Šv. Huberto, medžiotojų globėjo, diena – lapkričio 3-ioji.
Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje, šv. Hubertui net altorius įrengtas. Lazdijų rajone, „Kurklių“ klubo teritorijoje esančioje privačioje Vyganto Vaišnoro valdoje, pavadintoje „Stalų trikampis“ (vieta, kur susieina Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos sienos), pastatyta šiuolaikinė skulptūra medžiotojų globėjui šv. Hubertui, kurią pašventino pranciškonas vienuolis Astijus Kungys.
Šv. Huberto diena švenčiama daugelyje medžioklės kolektyvų, vyksta su tuo susijusios rajoninės šventės, neretai su fotografijų ir trofėjų parodomis.
Teko matyti, kaip Vilniuje švenčiama Šv. Huberto diena: su iškilminga eisena, su raiteliais ant išpuoštų žirgų, su žygiuojančiu dūdų orkestru. O Kaune visos katedros grindys buvo išklotos žvėrių kailiais ir eksponuojami gražiausi trofėjai. Grojo ragų orkestras.
Medžiotojų Hubertinėmis pavadinta šventė yra buvusi surengta Plungės rajono Pakutuvėnų bažnyčioje. Po šv. Mišių medžiotojai vaišino susirinkusiuosius, veikė mano fotografijų paroda „Gamta – visų namai“.
Apie tradiciją daugelyje šalies vietų švęsti Šv. Huberto dieną leidybai rengiamoje mano knygoje „Medžioklė, medžioklė… Knyga skirta paminėti Lietuvos šimtmetį“ pasakoja pranciškonas vienuolis Kretingos klebonas A. Kungys:
„Regis, medžioklėse viskas vyksta taip pat, kaip ir sovietmetyje, bet atsirado naujas požiūris į gamtą, į Dievo kūriniją. Su didesne pagarba žiūrima į medžiojamą žvėrį…
…Būtent su mano išvardytais medžiotojais ėmėme kalbėti apie šv. Huberto, medžiotojų globėjo, minėjimą, apie europinę tradiciją ir galimas Huberto šventes Lietuvoje. Dievo kūrinija atiduota mums, žmonėms, ir mes irgi esame kūrinijos viešpačiai, kartu jos globėjai.
Jau nuo senų senovės medžioklė nebuvo tik dėl trofėjo, tai buvo ir pagarba gamtai. Ir dabar mes vadovaujamės Aplinkos ministerijos įstatymine baze. Nurodoma, kiek, kada, kokius žvėris galime sumedžioti. Europinė medžioklės įstatyminė bazė irgi priderinta prie Dievo kūrinijos. Kartu medžiotojai atlieka selekciją. Medžiotojas turi teisę padėti kūrinijai.
Dabar iškilo problema dėl vilkų daromos žalos. Kažkas negerai. Vilkai, darydami žalą, pažeidžia ūkininko gyvenimą…
…Medžioklėje tu ateini į Dievo kūriniją. Su šv. Huberto malda medžiotojai prašo palaiminimo ir kartu atsakomybės valdant Dievo kūriniją. Pradžioje palaiminimas, o paskui padėka, kad medžioklėje nieko neatsitiko.
Mūsų medžiotojams truputį reikia romantikos, dvasingumo…“
