Gyventi gražiai norisi visiems, tačiau nuostabiai aplinkai sukurti reikia rankų darbo, sumanumo ir gamtos meilės. Ne kiekvienam pavyksta kampus ir kampelius išblizginti, kad ir pačiam būtų jauku, ir drąsiai galėtum pasivadinti svečių, o pravažiuojančius žmones prižiūrimi augalai atsisukti, pasigėrėti kviestų. Tad malonu buvo užsukti į Plungės miesto gyventojų Almos ir Juozo Petkų kiemą, kuriame mus su šypsena pasitiko šeimininkai.
„Nuostabiausia, kai pražysta gėlės. Nėra nė vieno augalo, kurį sodinant nebūtų pridėtos abiejų rankos. Jei vienas sodina, kitas būtinai prilaikyti turi, pažiūrėti, ar tinkama vieta. Ryte atsikeli ir galvoji, kokį darbą reikėtų nudirbti – nugrėbti lapus, o gal medelius apkarpyti, paformuoti, gal kokį augaliuką palaistyti“, – kalbėjo Alma ir Juozas, aprodydami savo sodybą, kurioje viskas gražu, išpuoselėta.
Laisvės gatvėje dvylika metų gyvenanti šeima ne kartą buvo apdovanota už akį džiuginančios aplinkos kūrimą. 2010-aisiais jiems įteiktas seniūnijos padėkos raštas „Už pastangas ir sumanumą puošiant savo aplinką“, 2007-aisiais pelnyta gražiausiai tvarkomos sodybos nominacija.
„Gyvenimas mieste įpareigoja. O gal tai tėvų ir senelių įskiepyta vertybė siekti grožio?“ – svarstė ponia Alma. Ji prisipažino, kad visada pasidžiaugianti, jei kur eidama ar važiuodama gražią sodybą pamato, pasisemianti įkvėpimo, idėjų. Daug žinių suteikia ir spauda bei internetas, o ir turgaus pardavėjai jau pažįsta, lankstesnes kainas sodinukams siūlo.
Plungiškė pasakojo, kad pirmasis jų pasodintas medis – guoba. Yra vargo su ja, daug lapų prikrenta, tačiau ji šeimai be galo miela, mat primena įsikūrimo pradžią, į ją žiūrint atgyja prisiminimai.
Esminius gyvenimo darbus – pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti sūnų – Petkų šeima įgyvendino su kaupu. Namas stovi. Šalia jo – jaukus, išpuoselėtas kiemas, baseinas. Užauginti du sūnūs, kurie jau kuria savo gyvenimą atskirai nuo tėvų.
„Labai džiaugiamės, kad atsirado galimybė iš buto į namą persikelti. Bute nebemokėtume gyventi. Kiek reikia laiko, pastangų ir meilės augalams atiduoti, jau neskaičiuojame. Tiesiog atsikeli ryte ir eini. Kol kas vaikų pagalbos nereikia, bet kai pasensime, vis tiek savo kiemą gražinsime. Jei nebepalipsime medelio apkirpti, augalus pagal savo galimybes rinksimės“, – atsisveikindami juokavo šeimininkai.
