Kovo 2-ąją Rietave priimta pirmoji iš Ukrainos atvykusi šeima – du suaugusieji ir trys mažamečiai vaikai. Šeima atvažiavo automobiliu, pakviesta pažįstamų rietaviškių.
Iš Ukrainos atkeliavusią šeimą Rietavo savivaldybė apgyvendino buvusiame Žemaitijos kolegijos bendrabutyje.
Po kelių dienų, kai sunkų kelią įveikę ukrainiečiai pailsėjo, susitikome pasikalbėti apie įvykius, išvijusius juos iš gimtosios šalies.
Trijų vaikų mama trisdešimt šešerių Olga pasakojo, kad jų šeima gyveno šalia Kijevo, Brovarų mieste. Namus paliko pasigirdus pirmiesiems sprogimams. Pasiimti spėjo vos du krepšius – būtiniausius daiktus ir vaikų drabužius. Olga nuskubėjo į parduotuvę, bet vos išprašė pardavėjos, kad parduotų vaikams maisto kelionei.
Prie degalinių buvo nusidriekusios ilgos eilės. Šeimai pasipildžius degalų atsargas, pranešta, kad benzino nebėra. Visos kelyje buvusios degalinės buvo arba uždarytos, arba neturėjo degalų – kai kurios jų dar prekiavo alkoholiu ir bulvių traškučiais.
Kelionė užsitęsė. Nuo karo bėgančiai šeimai ne kartą teko apgręžti automobilį dėl susprogdintų tiltų. Transporto spūstys buvo tokios didelės, kad vairuojant nuolat teko minti stabdžio pedalą. „Sudilo stabdžių trinkelės, tad bijojome, kad Lenkijos pasienio su savo mašina nepasieksime“, – kalbėjo Olga.
Šeimos tikslas buvo Lietuva, Rietavas, kur gyvena Vladimiro giminaičiai.
Ir, kaip minėjome, kovo 2 dieną, sutuoktiniai ir trys jų vaikai – keturmečiai dvynukai Maša ir Vladikas bei aštuonerių Slavikas – atvyko į Rietavą.
Dabar šeima saugi, tačiau ten, karo apimtoje tėvynėje, liko artimieji. Vladimiro tėvai, o su jais ir sesuo Nataša, kuri ištekėjusi už lietuvio, bet, prieš prasidedant karui, nuvažiavo aplankyti tėvų. Rusijos pasienyje esantis Konotopo miestas, kuriame jie gyvena, apsuptas priešų, nuolat apšaudomas, todėl lieka tik viltis, kad viskas baigsis gerai.
Tėvynėje likusi ir Olgos sesuo Jana su dukra. „Mano sesuo tokia, kad jai labai sunku palikti savo namus. Ji pasirinko nebėgti“, – teigė moteris.
Sutuoktiniai dėkingi rietaviškiams už palaikymą. „Važiuodami į Lietuvą žinojome, kad giminės mums padės, bet nežinojome, kad jų turime tiek daug: net svetimi žmonės mus sutiko kaip giminaičius. Vaikai čia jaučiasi saugūs ir laimingi. Tokios krūvos flomasterių jie net namuose neturėjo – tiek gauna dovanų. Jiems viskas nauja, įdomu. Šiandien jau ėjo apsižiūrėti į vaikų darželį, grįžo patenkinti, linksmi. Vaikams visa tai lyg nuotykis“, – kalbėjo sutuoktiniai, neslėpdami vilties kuo greičiau sugrįžti į savo namus.
