Šarunas Vasiliauskas – 20-metis studentas, kuris jau 7-ojoje klaseje žinojo, ko nori. Visada atkakliai sieke tikslo, kai kurias gyvenimo tiesas išmoko iš tecio, kitas – jau studijuodamas.
Su Šarunu pasikalbejome likus vos porai dienu iki jo išvykimo i Kauna. Ne kasdien gali sutikti jaunuoli, kuris sugeba suderinti moksla ir darba, atsisakyti studentišku pramogu – vien tam, kad pasiektu savo tiksla. Šaruno tikslas, kaip pats sake, „tureti nuosavus šešis arus, kad grižes galetu ramiai ištiesti kojas.”
Savoms reikmems vaikinas pinigu užsidirbdavo jau nuo 7-osios klases. „Jei nori kažka tureti, reikia dirbti”, – tai buvo tecio žodžiai Šarunui, kai šis užsimane dviracio. Jam užsidirbo, padedamas teciui statybose. Ar nejaute nuoskaudos, kad del norimo daikto turejo pats plušeti, kai tuo tarpu kitiems tevai nuperka? Šarunas atsake, kad jam visada buvo idomiau užsidirbti paciam – skaiciuoti, kiek teks dviraciui, kiek liks kitiems dalykams.
Su amžiumi augo ir norai. 10-ojoje klaseje jau norejo motociklo – jam taip pat užsidirbo pats. Dar „Brastos” redakcijoje po pamoku surinkinedavo tekstus. Pavyko – motocikla isigijo. Šarunas juokesi, kad tuo motociklu nuvažiavo gal 100 kilometru… Teko padirbeti ir Tomo Danileviciaus dizaino studijoje, „Stratege”. Kai jaunuolis sugalvojo dalyvauti „Buliu kautynese” ir ju metu mašina (taip pat isigyta už savo pinigus) sudauže, pardaves metalo supirktuvei, suprato, kad galima ir šitaip uždirbti. Su dviem draugais eme supirkineti daužtus automobilius ir pardavineti metalo supirktuvems.
Net baiges mokykla, Šarunas neatostogavo – pasak jo, norejo pasipildyti kišenes busimosioms studijoms. Kadangi mokesi labai gerai (prieš dvejus metus Senamiescio vidurine 6 dvyliktokai baige su pagyrimu, tarp ju buvo ir Š. Vasiliauskas), i Kauno Vytauto Didžiojo universiteta istojo lengvai: iš 150 buvo 10-asis. Norejo studijuoti ekonomika, o studijuoja verslo administravima. Jo manymu, ekonomikos studijos atima daug laiko, kuris gali buti naudingas dirbant. Be to, anot Šaruno, didžiaja dali reikalingu žiniu igyji dirbdamas.
Pora menesiu pastudijaves ir pamates, kad lieka daug laisvo laiko, nusprende: „Reikia arba gerti, arba dirbti”. Pirmasis variantas atkrito – ir del to, kad pats nelabai megsta „baliavoti”, ir del to, kad pamate, kaip gyvena tie, kurie, 3-4 dienas pasilinksmine, nebeturi už ka grižti pas tevus, maisto ieško pas paneles… Toks gyvenimas Šaruno nesužavejo, taigi jis nusprende, kad reikia dirbti. Jau buvo girdejes geru atsiliepimu apie „Sanitex” – pabande laime ten. Pasiseke – gavo darba. Pradejo dirbti prekiu atrinkeju sandelyje, kuriame temperatura buvo -18,0C, o šiandien jau yra vyresnysis prekiu tikrintojas. Nors pats jauniausias kolektyve, turi penkiu žmoniu komanda, kuriai vadovauja, o artimiausiu metu turetu tapti pamainos viršininku.
O kaip mokslai, draugai, laisvalaikis? Šarunas šypsosi: „Kur reikia, moksla pastumiu, o šiaip aš mokausi del diplomo, o ne del pažymiu. Ir už moksla dabar moku.” Paskaitas jaunuolis lanko – kaip pats sake, labai gerai sudarytas tvarkaraštis, paskaitu laikas praktiškai nesikerta su darbu. I studentiškus renginius Šarunas nevaikšto, kadangi dažniausiai tenka dirbti, o su kolegomis i bara retsykiais užsuka. Po klubus vaikšcioti vaikinas sakesi nemegstas. Juokesi, kad, turedamas laisvo laiko, stengiasi pailseti. Be to, nuo pavasario pradejo lankyti sportini dažasvydi.
I klausima, ar žada dirbti pagal specialybe, vaikinas atsake nemanas, noretu likti dabartineje firmoje, nes cia mato perspektyva.
Nejucia kalba pakrypo apie Plunge. Paklausiau, ko, jo manymu, truksta vietiniams jaunuoliams. Šaruno galva, jaunimas pats kaltas, kad neranda sau patinkancio užsiemimo – reikia tik noro, organizuotumo, kad rastum tai, kas patinka.
Prakalbus apie ateities planus, Šarunas sake, kad i Plunge grižti neplanuoja, bet tevus aplanko. Kaip pats sake, kol pareigos buvo žemesnes, parvažiuodavo reciau, dabar gali dažniau. Gimtuosius namus stengiasi aplankyti bent jau karta per menesi.
Kaip reikalai meiles fronte? Šeimos kurti artimiausiu metu nesiruošia, nors turi drauge, su kuria jau beveik ketveri metai. Savo verslo kurti taip pat neplanuoja. „Geriausiai šiltos vietos siekti kurioje nors organizacijoje, tada mažiau nervu, o nuo nervu prasideda ir kiti negalavimai”, – juokavo Šarunas.
Paklausiau, ko galetu palinketi busimiesiems studentams, tuo labiau kad ir jo sese Viktorija šiais metais pradeda studijuoti. Vaikinas sake, kad seseri pamokys, kaip reikia gyventi, o kitiems galetu pasiulyti „neiti kryžiaus keliu”, kad galetu studijuoti norima specialybe. „Reikia pasirinkti universiteta, kuriame yra ta specialybe, ir bandyti stoti i bet kuria kita. Sugaiše pusmeti, lengvai pereisite i norima specialybe be nervu ir ašaru”, – toks Šaruno receptas busimiesiems studentams.
