Džipo pliusai: Nustoja galioti dauguma kelių eismo taisyklių. Tu juk su džipu, kas tau ką padarys. Didelė mašina paslepia trūkumus: charakterio, intelekto, išvaizdos… Žodžiu, visus. Džipas gerai rieda miesto gatvėse. Jis juk „pritaikytas“ prastiems kaimo keliams. Žmonės galvoja, kad tu turi namą užmiestyje. Gali statyti, kur nori, niekas nedrįsta blokuoti ratų. Kelyje gali elgtis kaip idiotas. Visi tavęs bijo. Saugus. Vaikai gale sėdi labai saugiai (tik dažnai prasiskelia galvas, kai nukrenta ant žemės, bandydami išlipti). Kiti vyrai, žiūrėdami į tavo mašiną, šypsosi. „Golfo“ minusai: Sugedus amortizatoriams, padidėja amžinojo įšalo tikimybė. Išmetamoji anga atlieka tik 5 proc. jai skirto darbo. „Golfas“ ant žvyro – tas pats kaip karvė ant ledo. Net ir naujausias modelis vis dar serga nepagydoma liga – rankenėliniu reumatoidiniu artritu. Grynas oras į automobilį patenka ne tik per tam specialiai pritaikytas angas. 1992 metais, metų automobilio rinkimuose, vyriausioji komisija padarė didžiausią klaidą istorijoje. Lengvai reguliuojama sėdynės padėtis, tiesiogiai proporcinga tos sėdynės girgždesio garsumui. Nuvažiavus 100 km, automobilio masė sumažėja per pusę.
