Jau dešimt metų paskutinįjį rugpjūčio šeštadienį plungiškiai ir miesto svečiai skuba į Oginskių dvaro žirgyną. Tądien kasmet tradiciškai pradedamas Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, publikai suteikiantis galimybę visą rugsėjį mėgautis aukščiausios prabos klasikine muzika. Šis festivalis – jau dešimtasis. Ir skirtas Mykolo Oginskio senelio, žymaus kompozitoriaus, diplomato, valstybininko kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms paminėti.
Jubiliejinio festivalio atidarymo programa buvo gausi renginių ir įspūdinga. Visų pirma organizuota Liudo Skieraus vadovaujamos Plungiškių draugijos sueiga, vėliau prie Oginskių dvaro rūmų į istorinę karo stovyklą kvietė karybos paveldo klubo „Kauno pavieto laisvieji šauliai“ atstovai, dar surengtas skulptoriaus Stefano Wierzbickio iš Lenkijos parodos atidarymas.
Šios iškilmės vyko pavakare. Į jas pakviesta daugybė svečių, gausiai rinkosi žiūrovai (kalbėta, kad tiek dar nė viename festivalio koncerte nebuvo – aut. past.). Pirmasis visus pasveikino Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas: „Susirinkome į dešimtąjį festivalį, bet kažin ar verta skaičiuoti metus, kai muzika šiuose rūmuose skamba jau amžius.“ Į susirinkusiuosius kreipėsi ir meras Audrius Klišonis, buvęs plungiškis, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus, Seimo nariai Jurgis Razma ir Vytautas Juozapaitis, kultūros viceministras dr. Romas Jarockis. Sulaukta viešnių iš užsienio – į renginį atvyko Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvoje atstovės Liudmila Tatarinovič ir Olga Dašinevič. Jos kalbėjo: „Mykolas Kleopas Oginskis priklauso trims valstybėms: Lietuvai, Lenkijai ir Baltarusijai. Praėjo du šimtmečiai, o kunigaikštis vis dar jungia tas valstybes, taip tarsi tęsdamas savo diplomatinę misiją.“
Sveikinimo žodžius taip pat tarė Plungiškių draugijos prezidentas L. Skierus. Po jo pasisakymo Oginskių dvaro parką sudrebino karybos paveldo klubo „Kauno pavieto laisvieji šauliai“ patrankų paleistos trys salvės: už Tėvynę Lietuvą, už kunigaikščius Oginskius ir festivalį, už Plungę ir plungiškius. Jomis tradiciškai pradedami festivalio renginiai.
Festivalio atidarymo koncertą „Skrisk, svajone…“ vedė garsus muzikologas Viktoras Gerulaitis, susirinkusiesiems priminęs, kad šį, dešimtąjį, tarptautinį kultūros renginį organizuoja Plungiškių draugija ir prezidentas L. Skierus, Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla ir direktorė Genovaitė Žiobakienė bei Žemaičių dailės muziejus, kuriam vadovauja A. Bakanauskas. Koncertas tradiciškai pradėtas žymiuoju M. K. Oginskio polonezu „Atsisveikinimas su Tėvyne“, kurio Plungės publika visada klausosi pagarbiai stovėdama.
Pirmuosius koncerto kūrinius atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestas, kurio vadovas ir pagrindinis dirigentas yra Plungės garbės pilietis profesorius Juozas Domarkas. Netrukus prie orkestro prisijungė Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, kuris savo galingais balsais drebino ne tik žirgyno salę, bet ir visą parką.
Koncerto „Skrisk, svajone…“ programoje skambėjo M. K. Oginskio kūriniai, ištraukos iš italų kompozitoriaus G. Verdi operų „Aida“, „Trubadūras“, „Nabukas“, fragmentai iš kompozitorių P. Mascagni ir V. Bellini operų „Kaimo garbė“ ir „Don Paskualis“. Žiūrovus ypač sužavėjo „Uvertiūra“ ir „Vergų choras“ iš operos „Nabukas“ bei pačioje koncerto pabaigoje atliktas „Triumfo maršas“, vainikuojantis operą „Aida“. Po šio kūrinio publika nežinia kiek ilgai galėjo ploti…
