Lankydamiesi ponios Elenos sodyboje Rietave išgirdome daug įvairių augalų pavadinimų, net tokių, apie kuriuos iki tol nieko nežinojome. Kieme savo geltonais žiedais mojo pupmedis, magnolija, akį traukė tujos, sausmedžiai, raugerškis, radastos, ginkmedis, eglės, kelios klevų, beržų rūšys, Himalajų pušis, įvairiausi rododendrai, akacijos ir begalė kitokių nuostabių krūmų, medelių. Kiekvienas jų rietaviškei brangus, jos pačios rankomis pasodintas. O moters kiemas – tarytum paslaptingas gamtos labirintas, kuriame – po dalelę miško, pievos ir prižiūrėto sodo.
24 arų plotas mirgėte mirga išpuoselėta augalija. Dekoratyviniuose tvenkiniuose ir šalia jų žydi vandens ir sausumos augalai, o tarp jų kurkia patogiai saulėkaitoje įsitaisiusios varlytės. Ponios Elenos pomėgis – kurti, puoselėti, gražinti savo aplinką.
Moteris spėja ne tik į Rietavo trečiojo amžiaus universitetą nuvykti, ji dalyvauja Sausio 13-osios brolijos veikloje, lankosi Rietavo meno mylėtojų klubo „Mūza“ renginiuose. Į savarankišką gyvenimą išlydėjo dvi dukras. Viena ūkininkauja netoliese, kita savo laimę kuria Kanadoje.
„Aš sukuosi kaip traktorius: kai reikia, kasu, kai reikia, sodinu“, – juokavo ponia Elena, sugebanti viena pati puoselėti savo valdas ir per 25-erius metus buvusioje pelkėje miniatiūrinį parką sukūrusi.
Savąjį dendrologinį parką moteris pradėjo formuoti sodindama berželius ir kitus nelepius medžius. Kadangi žemė šalia namų labai pelkėta, klampi, Elena kasė tvenkinėlius, jungė juos kanalėliais. Daug prakaito reikėjo išlieti sodybos šeimininkei, kol koks augalėlis savo šaknimis įsikabindavo į nedosnią žemę. Reikėjo iš durpių, dumblo, šakų, plytų ir nupjautų žolių formuoti kalveles, o ant jų sodinti augalus. Moteris džiaugėsi, kad viename iš tvenkinukų išrovus dilgėles puikiai prigijo vilkdalgiai.
Vieni medeliai prigydavo, kiti sunykdavo. Vietoje jų Elena sodindavo kitus. O dabar augalai lyg lenktyniaudami savo šeimininkei stengiasi atsilyginti žaluma ir įvairiaspalviais žiedais. Rietaviškė neturi nė minutėlės laiko atsipūsti – vienus palaistyti, kitus aprišti reikia. O ir bitelėms, kurių turi tris avilius, dėmesio skirti būtina.
Moteris pati dalgiu veją nusišienauja. Tiesa, yra vietų, kur aukštesnė žolė palikta – kad namų kieme tarytum miške ar pievoje galėtum pasijausti, paukšteliams būtų kur pasislėpti. Pašnekovė atviravo, kad po beržais rudenį neretai ir grybų randanti. Nereikia nė į mišką važiuoti. Štai pernai parsinešusi apie 20 paberžių, slidukų ir rudmėsių.
Valdose auga apie 200 rūšių įvairiausių augalų. Visų pavadinimus ji puikiai žino, kai kurių lapus ar žiedus džiovina ir sega į herbariumą, kuriame kruopščiai sudėlioti augalai, surašyti jų pavadinimai.
Iš Plokštinės kilusi Elena Rietave gyvena nuo 1967 metų. Kadangi augina biteles, vaišinga moteris mus lepino žolelių arbata ir medumi. Pasakojo esanti tikras gamtos vaikas, o avilių laikanti tik todėl, kad galėtų stebėti, kaip bitelės dūzgia, darbuojasi, kaip jos skraido. Jai vienai tiek medaus nereikia, tačiau darbštuolės suteikia džiaugsmo, ji jas labai mylinti.
Ponia Elena akcentavo, kad gamtoje didžiulis grožis slepiasi. Jai apmaudu, kad ne visi žmonės tai pastebi, supranta. „Be galo gražiai žydi kiškio kopūstai, blužnutės, o ką jau kalbėti apie medžius. Juk augalai išskiria deguonį, o ką daro žmonės – kerta juos be gailesčio, net šventose vietose“, – apgailestavo pašnekovė.
Prižiūrėti savo augalėlius moteriai padeda daina. „Dainos atitolina nuo rūpesčių, mažina skausmą. Tad stengiuosi gyventi su muzika, dainomis. O jų tekstų randu internete“, – atviravo ponia Elena, kuri dar minėjo esanti labai savarankiška, tad jokio choro nelankanti. Dainuoti jai geriausia iš širdies ir tada, kai pati nori, o ne paskirtu laiku.
Rietaviškė mums išdavė ilgaamžiškumo ir stiprybės receptą: „Dirbk, dainuok ir niekam blogo nedaryk – tai būsi sveikas ir energingas.“ Ponia Elena minėjo, kad surinktomis žiniomis apie augalus mielai ir su kitais pasidalytų – papasakotų apie juos vaikams, suaugusiesiems. Juk dabar miesto žmonės toliau asfalto nieko nemato. O pykdamiesi su gamta, niekindami ją prarandame labai daug.
