Spalio devintosios rytas Bronislovui ir Marijonai Šopams, gyvenantiems Galvyciu kaime (Žemaiciu Kalvarijos seniunija) išaušo nelinkedamas nieko blogo. Deja.
Kaip ir kiekviena ryta, Šopai apejo nedideli savo uki: kelias vištas ir šuni. Daugiau senoliai ir nepajegia, mat abu jau perkope aštuoniasdešimti: M. Šopienei – 87, o jos vyrui – 84.
Apžiureje uki, sedo pusryciauti. Kitame kambaryje buvo ijungtas dujinis šildytuvas (kaloriferis). Iš šio kambario pasigirdes pokštelejimas moteriai sukele itarima. Ir ne veltui… Kambaryje aplink šildytuva jau karaliavo ugnis.
Užsukti duju baliono nepavyko – per didelis karštis. Bandymas patiems užgesinti gaisra taip pat buvo nesekmingas.
Ugnies liežuviai laiže tapetus, užuolaidas. Kadangi namas medinis, ugnis plito greitai. Tokioje situacijoje atsidurusi M. Šopiene nepuole i panika – išbegusi i gatve, papraše nepažistamo žmogaus iškviesti ugniagesius, paskambinti sunui, gyvenanciam Telšiuose. Moteris net jo mobiliojo telefono numeri prisimine. B. Šopa, nors ir sunkiai vaikšciodamas, dar bande gelbeti kai kuriuos daiktus, deja, nepavyko, pats dar ir nukentejo – apdege ranka, nusvilo plaukai, ausis…
Atvyke ugniagesiai padeti jau nebegalejo, virtuveje sprogo propano duju balionas, tuo atimdamas vilti išnešti bent kokius nors daiktus. Liko Šopai taip, kaip stovejo – nei rubu, nei dokumentu, nei medikamentu…
Atvyke medikai dave vaistu, taciau artimiesiems patare nuvežti senukus pas gydytoja.
Namas buvo apdraustas – nors šiokia tokia paguoda. Senoliai prisiglaus pas sunu Telšiuose. Ugniagesiai speja, kad gaisras kilo del dujinio šildytuvo eksploatavimo taisykliu pažeidimo.
