Lapkrėtė patiuo pradiuo – 6 dėina – Plungės kultūras cėntrus bova pavėrtės i tėkra polkliuora suostėnė: če vīka Lietuvuos polkliuora atlikieju pestėvalis-konkursus „Sosėtėkem Plungie“. Žemaitē šēs metās bova nuognē draugėškė, ta i svetius pasėkvėitė na tik savėškius, al i būri kolektīvu ėš kėtūm Lietuvuos kertiū. I žemaitē, i aukštaitē, i suvalkietē smagē lēda laika, baisē visīms vėskas tėka, tik dzūku trūka, al kėta sīki mustās i anėj prisėjungs.
Ka rēk tokiuos švėntės Žemaitėjuo, somėslėjė Plungės kultūras cėntra polkliuora ansamblis „Gondinga“ i anuo vaduovė Stasikėlienė Dalė. Vo tas bova jau praētās metās. Tumet Plungie sosėtėka čīstā vėinė žemaitē, vo dabā polkluora švėntie apsėlonkė i lietovē nu Kauna, Marijampuolės, Kazlū Rūduos, Kaišeduoriu, da nu Pakruojė. Kāp sakė Dalė, i Plungė soliekė bamaž vėsūm mūsa Lietovelės etnograpiniu regijuonu kolektīvā, ėš vėsa – dešimt.
„Sosėtėkem Plungie“ pestėvalė scenuo pasėruodė Gargždūm kultūras cėntra polkliuora ansamblis „Cīrulelis“, katruo vaduovs ī Radavičius Vidmants. Poikē dainiava i Raguvuos kultūras cėntra ėš Paneviežė rajuona polkliuora dainininkiu gropė „Trīs kartas“, anūm vaduovė ī Juškātė Kuotrīna. Nu anūm naatsėlėka i Klaipiedas rajuona Dovilū etnėnės kultūras cėntra polkliuora ansamblis „Lažupis“ so sava vaduovė Norgielienė Muonika. Dėdlē visīms tėka, kāp dainiava ėš Kaišeduoriu rajuona atvīkės Rumšėškiu kultūras cėntra polkliuora ansamblis „Praviena“ so sava vaduovė Žiūkienė Ernesta. Tėkrā naprastā sodainiava i svetē ėš Kazlū Rūduos – ansamblis „Sūduonia“ i anūm vaduovė Ciegienė Daina. Poikus plungėškiu pestėvalis sulaukė i Pakruojė rajuona savivaldībės Linkuvuos kultūras cėntra polkliuora ansamblė „Linkava“, katrām vadovaun tuokė Garalevičienė Adelita, diemesė. Vėsė nougnē džiaugies i Vėlkavėškė kultūras centra polkliuora ansamblė „Lankupa“ na tik dainuom, al i šuokēs. „Lankupā“ vadovaun Ambrasātė Daiva, vo instrumentėnē gropē – Penkātis Linis i Makluševičius Tuoms. Pestėvalis i Žemaitėjė pakvėitė i Rauduondvarė, katras ī Kauna rajuonė, kultūras cėntra polkliuora kolektīva „Piliaruožė“ i anuo vaduova Marma Viliu.
No i aišku, kāp plungėškē ba sava artėmiausiu sosiedu. Šėrdis džiaugies klausontėis Telšiūm rajuona savivaldībės Loukės kultūras cėntra polkliuora ansamblė „Šatrėjė“. Tōn pravuorni kolektīva rėktavuo Benešienė Vilėjė.
„Sosėtėkem Plungie“ pestėvalė gaspaduorē – „Gondingas“ kolektīvs. Uns pats konkursinie programuo nadalīvava, al napalėka napagrajėjės i napadainiavės. Kol komisėjė, katrā pirmininkava nuognē protinga muotrėška Vildžiūnienė Rūta (vo ana ī Lietuvuos mozėkas i teatra akademėjės Klaipiedas pakulteta Mozėkas katedras duocentė, da i etnomuzikoluogė i liaudėšku dainū atlikiejė), sprėndė, katrus apdovanuoti, „Gondinga“ savo pasėruodīmu linksmėna sava svetius.
Al tōn darė na vėinė. I Plungė tōn dėina atvīka i da vėinė svetē – kolektīvs ėš Latvėjės – Saldus turizma inpormacėjės, kultūras i sporta cėntra liaudėška kapela „Strops“. Latviu vaduovė Priedniecė Jolanta baisē visīms patėka: muotrėška na tiktās poikē dainiava i grajėjė, al i lietovėškā biški pasėrokoutė mokiejė.
Komisėjės sprėndėmu „Sosėtėkem Plungie“ pestėvalė-konkursa dėdeliausis prizus atėteka „Lankupā“ ėš Vėlkavėškė. Laureata dipluoms ož karakteringus šuokius – „Piliaruožē“, ož šeimuos tradiciju keravuojėma – „Trīms kartuoms“.
Dipluoms ož tradiciju tēsėma īteikts „Cīruleliou“, vo ož retesnium dainū pateikėma – „Lažupiou“. „Praviena“ gava dipluoma ož sava balsū spalvingoma, „Sūduonia“ – ka atvierė sava kraštietė Vīliaus Jaunė dainū skrīnė. „Linkuva“ džiaugies dipluomu ož aukštaitėškas tradicėjės puoseliejėma, vo „Šatrėjė“ – ož žemaitėškas dainuos karakteringoma.
„Gondingas“ vaduovė Stasikėlienė Dalė pu konkursa šnekiejė, ka vėskas nuognē pavīka. Muotrėška džiaugās, ka plungėškē turiejė pruoga pasėklausītė i paveizietė i tėkra Lietuvuos polkliuora lobīna, ka vėsė konkursa dalīvē galiejė paruodītė, kokėj ī pravuornė. „Tas mūsa konkursus tėkrā naskatėn varžītėis, katras poikiau pasėruodīs, vo kvėit pasėdžiaugtė vėinė kėtās. Šēs metās konkursus vīka ontra sīki, nuoru vierītė, ka uns taps tradicėniu, al mėslėju, ka rasiet geriau būtom anōn rėngtė kas ontrus metus. Pestėvalis ėšsėplietė i i kėtus Lietuvuos regijuonus i tas ī nuognē gerā – rēk polkliuora kolektīvams pajudietė“, – rokava Stasikėlienė Dalė.
