Pirmadienį Plungėje ir Rietave vyko konferencijos tema „Švietimo įstatymo projektas: aktualijos ir pokyčiai Plungės rajone“. Diskutuota apie švietimo sistemos reformą, jos pliusus ir minusus. Tiesa, pastarųjų konferencijos dalyviai pastebėjo gerokai daugiau.
Konferencijų iniciatorius – LR Seimo narys Vytautas Gapšys. Jose taip pat dalyvavo atstovas iš Švietimo ir mokslo ministerijos Arūnas Plikšnys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas, Žemaitijos regioninio susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas, Telšių apskrities viršininko administracijos Valstybinės švietimo priežiūros skyriaus vedėjas Rimantas Adomaitis. Į konferenciją Plungės turizmo ir verslo informacijos centre atvyko ir Plungės rajono savivaldybės merė Elvyra Valerija Lapukienė, rajono mokyklų mokytojai, kiti švietimui ir jo reformai neabejingieji.
„Norėtųsi išgirsti jūsų nuomonę, nes, priėmus šią Švietimo įstatymo redakciją, kelio atgal nebus“, – susirinkusiesiems konferencijos tikslą išreiškė V. Gapšys.
Anot A. Plikšnio, ši Švietimo įstatymo redakcija rengiama, vykdant apskrities viršininko administracijų funkcijų naikinimą, siekiant integruoti specialiojo ugdymo įstatymą, įgyvendinti dabartinės Vyriausybės nuostatas ir įteisinti švietimo realybę. A. Plikšnys trumpai pristatė, kokie numatomi pagrindiniai Švietimo įstatymo pokyčiai. Nuo 2011 metų planuojama, kad Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) bus privalomas. Dešimtokai laikys lietuvių kalbos, gimtųjų kalbų ir matematikos dalykų egzaminus. Taip pat vienas iš didžiausių pokyčių – ikimokyklinis ugdymas vaikui galės būti teikiamas jau nuo pat gimimo iki 5 arba 6 metų.
Kaip sakė A. Plikšnys, iki 2012 metų rugsėjo šalyje turėtų nebelikti vidurinių mokyklų. Bendrojo lavinimo mokyklos liks pradinės, pagrindinės, progimnazijos ir gimnazijos. Dėl tokios mokyklų pertvarkos konferencijos metu užvirė aštri diskusija.
Plungės Senamiesčio vidurinės mokyklos atstovai piktinosi mokytojų ir mokinių interesų nepaisymu. Ši mokykla, įvykdžius planuojamą pertvarką, liktų pagrindine. Mokyklos mokytoja, Lietuvių kalbos draugijos Plungės skyriaus pirmininkė Irena Stonkienė valdininkams perskaitė specialiai parengtą raštą, kuriame argumentuotai išdėstė savo ir kitų švietimo darbuotojų nuomonę mokyklos pertvarkymo klausimu. „Toks įstatymas galutinai sužlugdys Lietuvos švietimo sistemą“, – skaitė I. Stonkienė. Rašte raginama atsižvelgti į tai, kad vis daugiau vaikų išvažiuoja mokytis į užsienį: „Mokyklų draskymo planuose emigracijos mastai nenumatyti“. V. Gapšiui I. Stonkienė įteikė 709 mokinių tėvų, nepritariančių naikinti Senamiesčio vidurinės mokyklos statusą, parašus.
Priekaištai vienas po kito biro į valdininkų daržą. Tačiau A. Plikšnys atkakliai tvirtino, kad pertvarka būtina, vidurinės mokyklos tipas turi išnykti ir netgi pabrėžė, kad šie mokyklų keitimosi procesai vyksta jau dešimt metų. Jis teigė, kad visi pokyčiai daromi mokinių labui: „Norint garantuoti mokiniams pasirinkimą, reikia bent keturių abiturientų klasių.“ A. Plikšnio teigimu, nelogiška kaimuose palikti vidurines mokyklas, kuriose būna tik viena abiturientų klasė, esą taip ir brangiau, ir pačiam mokiniui blogiau. Anot A. Plikšnio, kaimo mokyklų mokiniai nesudaro net vieno procento.
Daugeliui Švietimo įstatymo redakcijos punktų nepritarė ir V. Gapšys, ir V. Gedvilas. Anot pastarojo, ir LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė šį įstatymą pasirašysianti tik tokiu atveju, jeigu jis palies tik apskričių pertvarkymą.
Nepritarimą įstatymui išreiškė ir E. Jesinas. Jo nuomone, vidurinė mokykla nuo gimnazijos beveik niekuo nesiskiria, tad prasmės tokiai pertvarkai iš viso nėra. Juolab kad gali tekti atleisti dalį darbuotojų.
