Pastaruoju metu kai kurie vietos politikai ėmė kelti klausimus dėl vėjo jėgainių, kurios netrukus turėtų pradėti dygti mūsų rajone. Įtarimų kelia tai, kad šis reikalas – gana miglotas, apie jį šnekama puse lūpų, neatverčiant visų kortų. Lapkritį surengtame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje apie tai prakalbo politikė Daina Martišienė, gruodį abejonėmis dėl minėtojo reikalo skaidrumo dalijosi Robertas Endrikas.
Klausimas iškeltas dar lapkritį
Priminsime, kad 2017 metų pabaigoje buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės „Plungės vėjo energija“ prašymas suteikti jai adresą Plungėje. Savivaldybė bendrovę priglaudė po savo sparnu, tiksliau – įregistravo ją miesto seniūnijos adresu. Tuometinis įmonės planas – vėjo jėgainių parkas šalia Kantaučių. Tačiau taip planuota tik tada, o dabar… Kaip sakoma, apetitas išaugo bevalgant – jėgainių parkų skaičius padidėjo iki keturių. Bet blogiausia, kad apie tai menkai kas ką žino. Ir ta „migla“, žinoma, verčia kelti klausimus.
Pirmoji, kaip minėjome, dėl vėjo jėgainių prabilo D. Martišienė. Lapkritį ji pateikė tokio turinio paklausimą: „Šiuo metu gyventojai pasirašo sutartis su bendrove „Plungės vėjo energija“ dėl žemės nuomos vėjo jėgainių statybai. Sutartys sudaromos 30 metų laikotarpiui. Kiekvienas žemės savininkas, pasirašydamas sutartį, prisiima prievoles ir gauna teises. Žemės savininko prievolės išdėstomos šešiais punktais, vėjo jėgainės operatoriaus – dviem (tik pinigų išmokėjimo sąlygos). Sutartyse numatomi servitutai, minima, kad vėjo jėgainės rotorius sukdamasis kerta žemės savininko sklypo ribas, bet jokių sutartinių santykių su žemės sklypo savininko kaimynu nėra numatyta. Ar tai nesukels naujų apribojimų kaimyninių žemės sklypų savininkams? Ar Savivaldybė su UAB „Plungės vėjo energija“ sutartimi ar žodiniais susitarimais yra aptarusi, kokią naudą šios bendrovės veikla atneš visai Plungės rajono savivaldybei, nes yra sudarytos sąlygos sėkmingai veiklai?“
Jau pasirašyta… 95 proc. sutarčių
Atsakymas į šį paklausimą pateiktas per gruodžio mėnesį sušauktą posėdį. Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas minėjo: „Savivaldybei nauda tokia – mums bus mokamas gyventojų pajamų mokestis nuo sudarytų sutarčių ir pelno mokestis. Dar tikimės, kad bendrovė įrengs naujų kelių, prižiūrės juos.“
Anot direktoriaus, žinoma, kad „Plungės vėjo energija“ jėgainių parkus ruošiasi statyti ne tik Kantaučiuose, bet ir Žlibinuose, Aleksandrave ir Didvyčiuose. Turbinos, kurių bus 47, – 5 megavatų galingumo, 150 metrų aukščio. Tiesa, reikalas jau įsibėgėjęs – su žemės savininkais pasirašyta 95 proc. sutarčių.
Abejonėmis pasidalijo ir R. Endrikas
Kaip minėjome, savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir R. Endrikas: „Esu Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto narys, ir ta narystė mane, manau, įpareigoja domėtis šia tema. Be to, viskas, kas daroma neaiškiai, neskaidriai, man tuoj pat kelia įtarimų.“
Politiko manymu, įtarimų, kad kažkas daroma tyliai, sukelia daugelis dalykų: kad prašant adreso buvo kalbama apie vieną jėgainių parką, o dabar jie planuojami keturiose vietose; kad tyliai, be komentarų, buvo „prakišti“ rajono bendrojo plano pakeitimai, susiję su vėjo jėgainių statybos vietomis; kad visus reikalus su investuotojų atstovu vokiečiu tvarko meras; kad niekas neaiškinama nei tarybos nariams, nei Savivaldybės administracijai.
Kad neapgautų čia, namuose
„Visa tai paskatino pasigilinti į šią temą. Turiu Vokietijoje advokatu dirbantį artimą žmogų, kurio paprašiau pasiaiškinti, kokia ten situacija dėl vėjo energetikos. Juk esame bendroje rinkoje, prekių ir pinigų judėjimas laisvas. Mes, lietuviai, dažnai norime pasiekti Europos Sąjungos vidurkį visose srityse. Ne kartą mūsų žemdirbiai važiavo į Briuselį protestuoti, reikalauti teisingų kainų, todėl norėtųsi, kad atvykęs vokietis jų neapgautų čia, namuose.
Išsiaiškinau, kad Vokietijoje žemės nuomos vėjo jėgainių statybai kainos nepalyginti didesnės, negu siūlo mūsų rajone; ten praktiškai nebėra tam tinkamų vietų; labai didelis dėmesys sutartyse skiriamas elektrinių utilizavimui (išardymui), pasibaigus eksploatacijos laikui. Mano žiniomis, pas mus būtų statomos daugiau kaip 5 MW galios, apie 150 m aukščio vėjo jėgainės, kurioms išmontuoti ir infrastruktūrai išardyti reikės milžiniškų lėšų. Po keliasdešimties metų palikuonys neapsidžiaugtų, gavę tokį „palikimą“. Vokietijoje dažnu atveju mokamas ne tik žemės nuomos mokestis, bet ir dalis sumos, gautos už pagamintą energiją“, – mintimis dalijosi R. Endrikas.
Tarybos narys sakė esąs už investicijas, kurios pagerintų žmonių gyvenimą, neštų mokesčius į biudžetą, bet svarbu ir tai, kad nebūtų apgauti žemę nuomojantys žmonės ir bendruomenės, kurios gyvens šalia vėjo jėgainių parkų. Jiems nuo to tikrai gyvenimo kokybė nepagerės, turto vertė nepakils, todėl reikia, kad būtų sąžiningai atlyginta. Ir kad atlygis būtų ne vienkartinis.
Sutartys pasirašytos Savivaldybėje
„Užkliuvo ir preliminarios sutartys, kurias investuotojų atstovas žmonėms duoda pasirašyti, – sakė R. Endrikas. – Jos keistos, sunkiai suprantamos – kažkoks negrabus vertimas iš vokiečių kalbos. Bet kuris Lietuvos teisininkas turėtų nemažai pastabų dėl tokio dokumento. Ir įdomiausia, kad mero aplinka pasirašyti sutarčių žmones sukvietė į Savivaldybės pastatą. Taip sudaromas įspūdis, kad ši institucija juos gina ir jiems atstovauja. Kol kas negalima suprasti, kaip tą Savivaldybė galės padaryti, kadangi investuotojai ir žemių savininkai sudaro dvišales sutartis. Žmonės turėtų gerai pasižiūrėti, po kuo rašosi, kad po kelių ar keliolikos metų nereikėtų graužtis dėl neišsipildžiusių lūkesčių.“
R. Endriko nuomone, dar laikas susėsti prie bendro stalo merui, tarybos nariams, bendruomenių atstovams, žemių savininkams ir paprašyti investuotojo atstovo žaidimo „atviromis kortomis“ – tokių pat arba labai artimų sąlygų, kokios yra Vokietijoje, Danijoje ir kitur. „Neturime būti „bananų“ šalis, kurioje, neatskleidžiant visos informacijos, daromi dideli darbai, turėsiantys įtakos ne tik mūsų, bet ir kitų kartų gyvenimui“, – įsitikinęs politikas.
Jam pritarė ir M. Kaunas, sakydamas, kad ir jam nepatinka, jog sutartys su gyventojais pasirašomos Savivaldybės patalpose, taip žemių savininkams sudarant įspūdį, kad Savivaldybė šį reikalą laimina.
Diskusijos šiuo klausimu baigtos tuo, kad sausio viduryje planuojamas susitikimas, į kurį bus kviečiami ir investuotojai, ir gyventojai. Bus bandoma rasti atsakymus į visus klausimus ir išsiaiškinti, kas ką iš šio biznio gaus ir kas ką praras. Ar toks susitikimas – ne šaukštai po pietų? Juk 95 proc. sutarčių jau pasirašyta.
Cak cak. Tegu stato vertikalios asies jegaines, jos tyliau dirba.