Lėkė ir pralėkė laukais basakojė vasara. Šiek tiek liūdna, bet toks jau tas gyvenimas, vėl tenka „įsivažiuoti“ į seną ritmą ir tempą. Jei atvirai, iki dabartinės sąlyginės šilumos besitęsiantis lietingasis periodas jau varė į depresiją. Aišku, po alinančių karščių tas atgaivos gurkšnis buvo neprošal, tačiau per ilga gaiva daugeliui sugadino atostogas. Nors sakoma, kad nėra blogo oro, o tik netinkama apranga, kažin, ar ilgai pliaže gulėsi su lietpalčiu ir skėčiu. Tiek to, neniurzgėsiu, lietus irgi neblogai: prasideda grybų sezonas, galima susitvarkyti spintas ar šiaip nieko neveikti.
Kalbant apie grybus: mirgėte mirga pagyrų, kiek baravykų ir raudonviršių miškuose, atrodo, kad su dalgiu nuėjęs gali prisipjauti. Vieną kartą
pabandžiau – šiek tiek nusivyliau, kitą kartą gamta motulė davė ir drėbtelėjo tiek, jog vos nepasigailėjau išvažiavusi į mišką. Va, ir pasitvirtino, kad tik nenuleidžiantieji rankų pasiekia tikslą. Ar dar eisiu? Nežinau, nežinau… Pats azartas, kai randi ne vieną, o pulkais išaugusius grybus – malonus, bet yra ir kita medalio pusė – jų valymas. Tai va, šiam pasauly viskas turi savo kainą.
Mano atkaklumas rezultatų davė, o štai Lietuvos lenkų rinkimų akcija, atkakliai siekusi į Energetikos ministerijos viceministres prastumti juodajame Prezidentės sąraše atsidūrusią Renatą Cytacką, neliko nenubausta – iš pareigų buvo atleistas ministras Jaroslavas Neverovičius. Tuoj po to iš valdančiosios koalicijos pasitraukė Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Nežinia, ar tai labai didelis nuostolis valdantiesiems. Sakoma, kad gera vieta tuščia ilgai nebūna – jei pasitraukė vienas, vadinasi, kažkam atsirado šansas užimti jo vietą. Sumokėta!
Tačiau palikime politinius perversmus tiems, kam to labai reikia. Nesakau, jog domėtis neverta, bet ir plaukų rautis dėl to nereikia. Yra ir kitų, didesnį nerimą keliančių įvykių. Pašiurpino žinia, jog į Švedijos medikų rankas pateko vyras, kuris gali būti užsikrėtęs ebolos virusu. Brrr… net šiurpas nukrato, kai pagalvoji, kiek lietuvaičių, draugų ar artimųjų gyvena ten. Tiesa, šiek tiek ramiau ant „dūšios“, pasirodžius pranešimams, kad įtarimai nepasitvirtino, bet ar ilgam ta ramybė? Dabar, kai kone į kiekvieną šalį, valstybę ir tolimiausią pasaulio kampelį galima keliauti laisvai – vieni niekai parvežti tokią „dovanėlę“. O tokiu atveju kempinligė ar paukščių gripas atrodytų tik kaip ašara prieš jūrą.
Tokiais momentais pagalvoju, jog nieko gero iš tų atvirų sienų. Pavyzdžiui, bijodami, kad būsime pavadinti rasistais, įsileidžiame kažką iš tolimosios Afrikos, o jis įteikia „lauktuvių“ – mirtiną virusą. Scenarijus nekoks. Laikas vietoje nestovi, taigi reikia susitaikyti, jog ateityje dar ne vienos „veislės“ gripas atsiras, o laisvas judėjimas, deja, gali būti „apmokestintas“ mirtinomis ligomis.
