Pastaruoju metu netyla kalbos apie dviejų pagrindinių mokyklų – Žlibinų Igno Končiaus ir Kantaučių – reorganizavimą. Tai reiškia, kad iš pagrindinių mokyklų jos virs pradinėmis. Žlibiniškiai „Plungei“ sakė niekaip nesuprantantys, kodėl valdžia įsikibusi laikosi „stebuklingų skaičių“, visiškai nepaiso bendruomenės interesų ir Žlibinų seniūniją planuoja palikti be pagrindinį išsilavinimą teikiančios ugdymo įstaigos.
Suirutė – nuo 2005-ųjų
Dar 2005 metais, tvirtindama rajono mokyklų tinklo pertvarkos planą, Plungės rajono savivaldybės taryba buvo už tai, kad Žlibinų I. Končiaus mokykla kaip pagrindinė gyvuos tik iki 2010 metų. Tuomet ji turėjo būti reorganizuota. Tad nuo pat tų 2005-ųjų Žlibinų bendruomenė jaučiasi nesaugi ir nestabili.
2010-aisiais mokykla nebuvo uždaryta. Padėtį pakoregavo tai, kad seniūnijoje apsigyveno 8 vaikus auginanti šeima. Taigi ir mokykloje padaugėjo moksleivių, todėl reorganizavimo klausimas atidėtas iki 2012-ųjų. Tais metais mokykla ir vėl įrodė, kad vaikų nestinga, tad terminas pratęstas iki 2014-ųjų, t. y. iki šių metų rugsėjo 1 dienos.
Žlibinų bendruomenė nerimauja. Mokinių pas juos išties keliais sumažėjo, nesukomplektuojama priešmokyklinė grupė, 9 klasė, tad visai gali būti, kad tuoj tuoj bus paskelbta: mokykla reorganizuojama. Žlibiniškiai sako girdintys įvairiausių jų mokyklai nepalankių pasisakymų, skaitantys straipsnius laikraščiuose ir norintys pasakyti, ką jie patys apie visa tai galvoja, ko nesupranta, kas jiems kelia nerimą.
Panoro išsakyti savo nuomonę
Į susitikimą su „Plungės“ laikraščio žurnalistais atėjo Žlibinų I. Končiaus pagrindinės mokyklos tarybos pirmininkė Daiva Eirošienė, įstaigos direktorė Nijolė Žičkuvienė, moksleivių mamos Danutė Lukšienė, Inga Bumblauskaitė, Lina Petreikienė, savo nuomonę išsakė ir Žlibinų bendruomenės pirmininkė Dangirutė Pakalniškienė.
„Nuo 2010 metų mokyklos mokytojų kolektyvas, mokiniai, jų tėvai, bendruomenė gyvena tarsi ant parako statinės. Visus nuolat lydi įtampa dėl mokyklos išlikimo. Ar, gyvendama tokiomis sąlygomis, mokykla gali planuoti savo ateitį, tikėtis, kad į ją atvyks naujų mokinių?“ – retoriškai klausė direktorė N. Žičkuvienė. Jai pritarė ir mokyklos tarybos pirmininkė D. Eirošienė, akcentuodama, kad įtampa – išliks mokykla ar ne – tęsiasi jau devynerius metus. „O dirbti įtampos ir nuolatinės nežinios sąlygomis – ypatingai sunku“, –
sakė tarybos pirmininkė.
Anot mokyklos direktorės ir tarybos pirmininkės, 2014-aisiais mokyklai, ko gero, nebus leista formuoti nei 9 klasės, nei priešmokyklinės grupės. Mat rajono valdžia klasę komplektuoti leidžia tik esant 10 mokinių, o priešmokyklinę grupę – kai yra 7 vaikai. „Manome, kad turėtume 8 devintokus. Tad jei dėl poros mokinių trūkumo mums neleis komplektuoti 9 klasės, vadinasi, tų aštuonių mokinių neteksime. Jie išvyks į miestą“ – kalbėjo N. Žičkuvienė. Taip pat ir dėl priešmokyklinės grupės. Kad ją suformuotų, trūksta vieno vaiko. Tai reiškia, kad dėl vieno trūkstamo priešmokyklinuko šeši esantieji bus priversti važiuoti lavintis į Plungę.
„Negalima vadovautis vien skaičiais“
Trijų vaikų mama L. Petreikienė sakė: „Negalima vadovautis vien skaičiais. Juk už jų – mūsų vaikų, bendruomenės, įstaigos ir joje dirbančių žmonių likimai. Mes norime mokyklos savame kaime, kur vaikai bus saugesni, o mes –
ramesni.“ Jai antrino ir dešimt vaikų užauginusi D. Lukšienė. Žlibinų I. Končiaus pagrindinėje mokėsi visi jos vaikai. Pati mažiausioji dabar – septintokė. Anot daugiavaikės mamos, visi jos vaikai Žlibinų mokykloje gerai mokėsi, pasiekė puikių rezultatų, turėjo galimybę dalyvauti popamokinėje veikloje. Svarbu ir tai, kad tėvai ir mokytojai vieni kitus pažįsta, todėl gali artimiau bendrauti, tartis. „Žlibinų bendruomenė yra surinkusi daugiau nei 200 parašų. Visi pasisako už tai, kad mokykla išliktų. Juolab kad kaime daugėja jaunų šeimų, o joms mokyklos taip pat reikės“, – kalbėjo D. Lukšienė.
Anot žlibiniškių, mokykla turi išlikti dėl daugybės priežasčių. Viena iš jų – kad Žlibinai yra seniūnijos centras. Kita –
daugiau nei 60 mokinių turi galimybę mokytis savo gyvenamojoje vietoje, jų niekur nereikia vežioti. Trečia – pakankamai geros būklės mokyklos pastatas: renovuotas stogas, pakeista dalis langų, tvarkingi kabinetai, yra valgykla, sporto salė, stadionas ir t. t. Uždarius mokyklą, pastatas, kaip ir kituose kaimuose, virs vaiduokliu.
Pasak bendruomenės pirmininkės D. Pakalniškienės, planuojant uždaryti mokyklą, sprendžiamas ne direktoriaus ar keliolikos mokytojų, bet kelių dešimčių vaikų, jų tėvų, visos bendruomenės likimas. „Kaimo mokykloje vaikui kur kas saugiau. Jei miesto mokykloje nepilnametis gali pakliūti į blogą kompaniją, jam gali būti pasiūlyta narkotikų, tai kaimo mokykloje šiuo požiūriu jis saugus. Juolab kad Žlibinuose dar ir vaizdo stebėjimo kameros įrengtos“, – tokia D. Pakalniškienės nuomonė.
Tėvams neramu ir dėl mažųjų mokinukų. Dabar žlibiniškiai po pamokų bėga namo, o aplinkinių kaimų vaikai autobuso laukia mokykloje, juos prižiūri budintis mokytojas. O kaip būtų mieste? Ką, būdami toli nuo tėvų ir namų, vaikai veiktų laukdami autobuso? Galima tik spėlioti…
Tikisi, kad valdžia išgirs
Ir mokyklos direktorė, ir tėvai įsitikinę – mokinių Žlibinuose netrūktų, jei dalis žlibiniškių jau dabar nevežtų jų mokytis į miestą. „Dalį mokinių prarandame dėl nestabilios padėties. Ir Švietimo skyrius, ir žiniasklaida nuolat primena, kad būsime uždaryti. Ne kiekvienas gali atlaikyti tokį psichologinį spaudimą, todėl renkasi paprasčiausią išeitį – nelaukdamas, kuo čia viskas baigsis, veža vaiką mokytis į miestą“, – sakė N. Žičkuvienė.
Jei gyvenvietėje uždaroma mokykla, biblioteka, kultūros namai ar medicinos punktas, tai reiškia, jog kaimas pasmerkiamas myriop – kokia jauna šeima norės įsikurti kaime, kuriame nebus to, kas būtiniausia?
Žlibiniškiai nusiteikę liūdnai, bet dar nepraradę vilties. „Mes patys šią mokyklą baigėme, norime, kad ir mūsų vaikai ją baigtų. Tada gal liks tikimybė, kad bent dalis mūsų atžalų įleis čia šaknis. Jei nuo mažens išvešime juos į miestą, tai į kaimą jie tikrai nebegrįš. Tikimės, kad mūsų norą išlaikyti mokyklą, o kartu – ir kaimą, supras ir rajono valdžia“, – kalbėjo mokinių mamos.
